 |

Siekdama, kad kuo daugiau gyventojų imtųsi atnaujinti būstą, valstybė teikia paramą ruošiantiems ir įgyvendinantiems būsto atnaujinimo (modernizavimo) projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (nauja redakcija Žin., 2009, Nr. 112-4776, įsigaliojusi nuo 2009-09-20) patvirtino Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Šios programos įgyvendinimas - tai patikimas ir efektyvus būdas, padedantis kiekvienam daugiabučio namo gyventojui atlikti savo pareigą - pasirūpinti turimu turtu. Senos statybos namų atnaujinimas dėl jų techninės būklės yra neišvengiamas, o programa suteikia gyventojams galimybę užsitikrinti paramą būsto atnaujinimo darbams. Būsto atnaujinimas kiekvienam gyventojui leidžia sumažinti šildymo išlaidas, suteikia naują gyvenimo kokybę ir komfortą bei pakelia turimo turto vertę.
Marijampolės savivaldybė taip pat teikia paramą atnaujinant (modernizuojant) daugiabučius gyvenamuosius namus. Parama teikiama vadovaujantis Marijampolės savivaldybės daugiabučių namų savininkų bendrijų arba jungtinių veiklos sutarties dalyvių, kurie dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje daugiabučių namų modernizavimo programoje, rėmimo programa ir taisyklėmis, patvirtintomis Marijampolės savivaldybės tarybos 2007-11-26 sprendimu Nr. 1-207. Taisyklėse nustatyta, kad Savivaldybė bendrijoms ir jungtinės sutarties dalyviams, dalyvavusiems Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir įvykdžiusiems jos reikalavimus, apmoka iki 30 procentų investicijų sumos, atėmus valstybės paramą investicijų projektui.
Valstybės parama teikiama šiais būdais:
- Suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti su Vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis;
- Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojant 50 procentų išlaidų atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir statybos techninei priežiūrai vykdyti;
- apmokant atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo išlaidas ir kredito draudimo įmokas bei kompensuojant lengvatinį kreditą ir palūkanas nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims. Valstybė sukūrė patrauklią socialinės paramos sistemą, pagal kurią nepasiturinčioms šeimoms ar vieniems gyvenantiems asmenims bus padengtos visos projekto įgyvendinimo išlaidos.
- Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojant 15 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė.
Namo energinio naudingumo klasė:
Siekiant įvertinti, kiek energijos pastatas suvartoja, ir sudaryti prielaidas energiją vartoti kuo taupiau, pastatai sertifikuojami pagal energinį naudingumą. Sertifikuotiems pastatams priskiriama energinio naudingumo klasė. Jų yra septynios: nuo A, žyminčios energiškai itin efektyvų namą, iki G klasės, kuri reiškia, kad pastatas energiškai yra visiškai neefektyvus.
- Kai planuojama pasiekti D energinio naudingumo klasę, atnaujinimo (modernizavimo) projekte skaičiuojamos šiluminės energijos sąnaudos per metus, atsižvelgiant į namo dydį, turi būti ne didesnės kaip:
- 110 kW/h kvadratiniam metrui, jei daugiabučio naudingas plotas yra didesnis nei 1500 kvadratiniai metrai;
- 130 kW/h kvadratiniam metrui, jei daugiabučio naudingas plotas - nuo 501 iki 1500 kvadratinių metrų;
- 145 kW/h kvadratiniam metrui, jei daugiabučio naudingas plotas siekia iki 500 kvadratinių metrų.
- Kai planuojama pasiekti C energinio naudingumo klasę, atnaujinimo (modernizavimo) projekte šiluminės energijos sąnaudos per metus, atsižvelgiant į namo dydį, turi būti ne didesnės kaip:
- 80 kW/h kvadratiniam metrui, kai daugiabučio namo naudingasis plotas - daugiau kaip 3000 kvadratinių metrų;
- 100 kW/h kvadratiniam metrui, kai daugiabučio namo naudingasis plotas - nuo 501 iki 3000 kvadratinių metrų;
- 115 kW/h kvadratiniam metrui, kai daugiabučio namo naudingasis plotas - ne daugiau kaip 500 kvadratinių metrų;
Šios vertės taikomos tuo atveju, kai pastato šildymui naudojama energija iš šilumos tinklų.
Jei energija šildymui naudojama ne iš šilumos tinklų, laikoma, kad pastatas pasieks C energinio naudingumo klasę, jei jo šilumos sąnaudos per metus neviršys 115 kW/h kvadratiniam metrui, nesvarbu, koks daugiabučio namo naudingasis plotas.
Energijos vartojimo efektyvumą didinančios priemonės:
- šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų kapitalinis remontas ar rekonstravimas;
- langų ir lauko durų keitimas;
- stogo šiltinimas, įskaitant naujo šlaitinio stogo įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą);
- balkonų (lodžijų) įstiklinimas pagal vienodą projektą;
- fasadinių sienų šiltinimas;
- rūsio perdangos šiltinimas;
- cokolio šiltinimas;
- alternatyvios energijos šaltinių (saulės, vėjo ir pan.) įrangos įrengimas.
Nuo ko pradėti?
Visus būtinus parengiamuosius darbus galima atlikti trimis etapais:
- Parengiamas preliminarus pasiūlymas gyventojams dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) tikslingumo. Namo bendrijos valdyba, pirmininkas ar administratorius (bendrojo naudojimo objektų valdytojas) turėtų apibendrinti informaciją apie namo fizinę ir energinę būklę, duomenis apie laukiamus atnaujinimo rezultatus, lėšų poreikį, valstybės paramos teikimo būdus ir galimybes bei pateikti šią informaciją ir preliminarų pasiūlymą gyventojams.
- Priimamas savininkų sprendimas: kviečiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame gyventojai nutaria atnaujinti būstą, t.y. parengti namo atnaujinimo projektą. Sprendimą atnaujinti (modernizuoti) namą priima 50 proc. būsto ir kitų patalpų savininkų + 1 balsas. Į susirinkimą siūlome pakviesti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialistus, kurie Jums pateiks visą informaciją apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, jos reikalavimus, galimybes pasinaudoti valstybės parama ir kt.
- Pradedamas rengti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas: patalpų savininkai, paskelbę konkursą, pasirenka specialistus. Jie įvertina namo fizinę būklę ir energinį naudingumą (išduoda energinį sertifikatą) ir parengia investicijų planą. Plane nustatomos namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, jų energinis naudingumas, preliminari numatomų priemonių įgyvendinimo kaina ir investicijų atsipirkimo laikas, sudaromas finansavimo planas ir projekto įgyvendinimo grafikas. Parengtą planą specialistai viešai aptaria su būsto savininkais, tada suderina su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra. Gyventojams belieka susirinkime ar balsuojant raštu planą patvirtinti.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruoja Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Marijampolės regiono padalinys, esantis Marijampolėje, Vytauto g. 17; tel. (8 343) 59578. Informacija teikiama ir Marijampolės savivaldybės Finansų ir biudžeto departamento Turto valdymo skyriuje. Taip pat galima skambinti nemokamu telefonu 8 800 20 012.
|
 |