2017-03-28; 20:52 val.
Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
Spausdinti
  

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖ

 
Kontaktai (sąrašas) Teisės aktų paieška Paslaugos Renginiai







Naujienų prenumerata

Naujienos el. paštu

 RSS
klausimas_bot



Lankytojų statistika 2010-12-20
Iš viso apsilankė: 11983635
Šiandien apsilankė: 8898
Dabar naršo: 67




Teisės aktų nuostatos dėl valstybinės kalbos vartojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucija
(1992 m. spalio 25 d.)
14 straipsnis. Valstybinė kalba – lietuvių kalba.


Valstybinės kalbos įstatymas
Žin., 1995, Nr. 15-344)
Šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.


Visuomenės informavimo įstatymas
(Žin., 2006,Nr. 82-3254)
34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija

1. Viešoji informacija rengiama ir platinama valstybine ar kita kalba laikantis šio ir Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Platinama informacija turi būti prieinama neįgaliesiems.
2. Radijo ir televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir televizijos programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų programų aprėpties zonoje, poreikius, gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų ar laidų dalį turi sudaryti programos ar laidos tautinių mažumų kalbomis.


Reklamos įstatymas
Žin., 2002, Nr. 123-5508
4 straipsnis. Reikalavimai reklamai
1. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.


Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas
(Žin., 1999, Nr. 82-2414)
4 straipsnis . Etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai
8) ugdyti kalbos etninį savitumą, užtikrinti tarmių ir etninių vietovardžių išlikimą;


Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas
(1995-05-02 Nr. I-872)
10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai:
1. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.
2. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.
3. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.
11 straipsnis. Teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas kitas teisės aktas, reikalavimai
Keičiant ar papildant teisės aktą, išdėstoma pakeitimų esmė ir pateikiama atitinkamos straipsnio dalies nauja redakcija.
12 straipsnis. Teisės akto kalba
Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.


Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymas
(2002-07-02 Nr. IX-1020)
9 straipsnis. Antspaudų ir spaudų rekvizitų reikalavimai
2. Antspaudų ir spaudų rekvizitai turi atitikti įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų bei lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių reikalavimus.


Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos
(Žin., 2003, Nr. 123-5617)
Šiame dokumente nustatyta valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos, reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas ir šių kategorijų taikymas.
Egzaminų tvarkaraštis skelbiamas Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje (www.nec.lt).


Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosios taisyklės
(Žin., 1995, Nr. 40-1224; 1997, Nr. 113-2865)
Visų rūšių viešoji garsinė informacija ir viešieji užrašai turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą ir kitus teisės aktus.

1. Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų kalba turi būti taisyklinga.
2. Viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu).
3. Jei garsinė ar rašytinė informacija susijusi su užsieniečių aptarnavimu (viešbučiuose, paštuose, bankuose, viešojo maitinimo įstaigose ir kitur), tarptautiniu transportu, turizmu ar tarptautiniais renginiais, greta valstybinės kalbos gali būti vartojamos tradicinės tarptautinio bendravimo kalbos – anglų, vokiečių, prancūzų.
4. Informacinių užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

Iškaboje firmos vardas pateikiamas pagal registravimo liudijimą (visas arba taisyklingai sutrumpintas). Prie nelietuviškų ar veiklos srities nenusakančių lietuviškų firmų pavadinimų rekomenduojama nurodyti minimalią informaciją apie firmą (jos veiklos pobūdį, parduodamas prekes, teikiamas paslaugas ar pan.).


Lietuvos higienos normos HN 119:2002
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 12 24 įsakymas Nr. 677)
Nei prekės ženklas, nei registruotasis produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo.


Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymas

(2003-05-22 Nr. IX-1575 (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2000,Nr. 85-2581))

5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimas
4. Visa informacija apie prekes bei paslaugas vartotojams turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai prekių ir paslaugų vartojimo būdai yra tradiciškai žinomi. Prekybai ir paslaugoms teikti skirtų patalpų išorėje turi būti valstybine kalba nurodytas parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasės arba prekybos ar paslaugos teikimo vietos rūšinis pavadinimas.


Civilinis kodeksas
2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas
1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.
2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.
3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.


Prekių ženklų įstatymas
(Žin., 2000, Nr. 92-2844; 2004, N R. 39-1272)
Prekių ženklas (toliau – ženklas) – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.
5 straipsnis. Žymenys, galintys sudaryti ženklą
Ženklai, kuriems taikoma šio įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali būti sudaryti iš šių žymenų:
1) žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių;
2) raidžių, skaitmenų;
3) piešinių, emblemų;
4) erdvinių formų (gaminių išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos);
5) spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos;
6) bet kokio šio straipsnio 1–5 punkte nurodytų žymenų derinio.


Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijos
(Žin., 2005, Nr. 152-5628)
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius 2005 m. gruodžio23 d. įsakymu Nr. 1V-1162 patvirtintose rekomendacijose teikiami nacionalinių ir tarptautinių telefonų rašymo būdai, aptariami naudojami simboliai, tarpai.


Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarka
(Žin., 2000, Nr. 95-2995)
5. Prekių gamintojai (paslaugų teikėjai), įvežėjai ir platintojai, nerandantys bendrinės lietuvių kalbos žodžio (žodžių junginio) gaminiui, prekei ar paslaugai (gaminių, prekių ar paslaugų rūšiai) pavadinti, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje gaminama arba parduodama ta prekė ar teikiama paslauga, kalbos tvarkytoją.
6. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, savivaldybių ir apskričių kalbos tvarkytojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys visais svetimžodžių vertinimo ir keitimo lietuviškais atitikmenimis klausimais gali kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją.


Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklės

(Žin., 2003, Nr. 95-4292)


Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos

Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės
(Žin., 1995, Nr. 49-1225; 1997, Nr. 107-2712; 2004, Nr. 27-867)
Šios taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei jų filialų simbolinių pavadinimų darymą ir rašymą.


Švietimo įstaigų pavadinimų darymo ir rašymo taisyklės
(Žin. 1996, Nr. 60-1433)
Darant ir rašant šių įstaigų pavadinimus, reikia vadovautis teisės aktais, laikytis lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių. Kalbamieji pavadinimai turi būti lakoniški, aiškūs, juose reikia vengti nebūtinos informacijos. Žodis Lietuva pavadinime gali būti vartojamas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidus.


Gatvių pavadinimo sudarymo ir rašymo taisyklės
(Inf. pran., 2004, Nr. 95)
Asmenvardžiai – garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai, pvz.: Barboros Radvilaitės g., Jono Basanavičiaus g., Vinco Mykolaičio-Putino g., Žemaitės g. Pavadinime rašomas visas vardas ir pavardė (išimtis – tradiciškai nusistovėjęs junginys Dariaus ir Girėno g.).


Privalomosios skyrybos taisyklės
(Žin., 2006, Nr. 107-4084)
1. Privalomosios skyrybos taisyklės nustato privalomą sakinio dalių arba sudėtinių sakinių dėmenų atskyrimą ar išskyrimą, teksto skyrybą, taip pat svarbiausius neskyrimo atvejus (jie teikiami pastabomis).
Skyrimo taisyklės išdėstytos pagal sakinio sandarą, sakinio dalis ir kitus sintaksinius požymius, skyrimas grindžiamas taip pat pirmiausia sintaksiniais požymiais.
Jei galima skirti keliais ženklais, jie arba vardijami apytikrio dažnumo tvarka, arba rečiau vartojamas skyrybos ženklas nurodomas skliaustuose. Bet kuris iš ženklų vartojimo variantų laikomas taisyklingu.
Šiose taisyklėse nenurodytais atvejais skyrybos ženklai neprivalomi.
2. Lietuvių kalboje vartojami skyrybos ženklai: taškas ( . ), kablelis ( , ), kabliataškis ( ; ), dvitaškis ( : ), brūkšnys ( – ), klaustukas ( ? ), šauktukas ( ! ), daugtaškis ( ... ), skliaustai: atidaromasis ( ( ), uždaromasis ( ) ); kabutės: atidaromosios ( „ ), uždaromosios ( “ ).


Naudingos nuorodos

 

Vyriausioji kalbos tvarkytoja vykdo valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę remdamasiKontrolės principais, kriterijais ir jų taikymo metodika, patv. VKI viršininko 2005-10-12 įsakymu Nr. T-12.


  

 Paskutinis atnaujinimas: 2011-01-16 20:42:07
Pradžia
 
 
              
Marijampolės savivaldybės administracija
68307 Marijampolė, J.Basanavičiaus a. 1
Tel.: (8 343) 90 011, 90 003
El. p. administracija@marijampole.lt
Biudžetinė įstaiga
Juridinių asmenų registras
Įstaigos kodas 188769113
©  Marijampolės savivaldybės administracija
Sukurta Europos Sąjungos lėšomis
Viršelyje J. Basanavičiaus aikštė. Nuotrauka K. Linkevičiaus