Marijampolės savivaldybė - Sasnavos seniūnija

2017-08-19; 19:49 val.
Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
Spausdinti
Kontaktai (sąrašas) Teisės aktų paieška Paslaugos Renginiai Turizmas Seniūnijos







Naujienų prenumerata

Naujienos el. paštu

 RSS
klausimas_bot



Lankytojų statistika 2010-12-20
Iš viso apsilankė: 12897406
Šiandien apsilankė: 5284
Dabar naršo: 125


Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
31010203040506
07080910111213
14151617181920
21222324252627
28293031010203
Rugpjūtis
    2017     

Pradžia > Seniūnijos
Sasnavos seniūnija
Seniūnijos centras - Sasnavos miestelis. Sasnavos seniūnijoje yra 60 kaimų ir miestelis, iš jų 52 gyvenamos vietovės. Didžiausios jų - Sasnavos mstl. (610 gyventojai), Puskelniai (885 gyventojai), Gavaltuva (277 gyventojai), Tautkaičiai (251 gyventojai), Smilgiai (243 gyventojai). 2017 m. sausio 1 d. seniūnijoje buvo 3349 gyventojai, iš jų: 1705 moterys ir 1644 vyrai. Seniūnijos plotas - 13207 ha.

Seniūnė - Nijolė Smilgienė 

Seniūnijos adresas
Marijampolės sav., Sasnava, Sūduvos g. 27
Tel./faks.:  (8 343)  28 788, 28 766
El. paštas sasnava@marijampole.lt

Seniūnijos atributika :: Ypatingi seniūnijos renginiai :: Sasnavos labdaros fondas ::  Vykdomi projektai :: Sūduvos VVG

Geografija ir gamta
Sasnava  įsikūrusi 13 km nuo Marijampolės šiaurės rytų link. Seniūnija išsidėsčiusi abipus kelio Marijampolė-Kaunas, turi patogų susisiekimą su Marijampolės centru ir kitais miestais. Per seniūniją nutiesta svarbi automobilių magistralė „Via Baltica“ bei geležinkelis Kaunas–Šeštokai. 2015 m. baigta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ rekonstrukcija, greta paklota nauja europinio standarto vėžė. Vakarine jos dalimi teka Šešupė. Šiaurės ir rytų pusėje seniūniją puslankiu juosia miškai, priklausantys Sasnavos ir Varnabūdės girininkijoms. Miškai užima 25,3proc. seniūnijos ploto. Ties Gavaltuva, užtvenkus Šešupę, tyvuliuoja 70 ha tvenkinys, veikia Antanavo hidroelektrinė, priklausanti UAB „Vandens jėgainės“. Nuo 2006m. veikia naujai atstatyta Puskelnių hidroelektrinė, priklausanti UAB „Žaltytis“. Seniūnijoje yra dar du tvenkiniai: užtvenktas Sasnos upelis ties Sasnava užima 13 ha plotą, o užtvenkus Raišupėlio upelį ties Smilgiais, čia susidarė 10,7 ha tvenkinys. Seniūnijoje teka Valčiuvos, Utalinos upeliai. Pastarasis- vienas iš švariausių Lietuvoje. Sasnavos seniūnijoje yra keletas medžių - gamtos paminklų. Raišupio kaime auga keturios 150 -200 metų senumo vinkšnos, Sasnavos miestelyje - ąžuolas sodintas 1930 m. Vytauto Didžiojo paveikslo kelionei po Lietuvą atminti.


Istorija

Istorijos metraščiuose Sasnos kraštas minimas jau XIV a. Kryžiuočių ordinas, ruošdamasis žygiams į Lietuvą, pirmiausia siųsdavo žvalgus ištirti planuojamų žygių maršrutą, surasti vietas, tinkamas sustoti, nakvynei, kad jose būtų vandens, pašaro arkliams. Žvalgų pranešimai išliko, ir juos tyrinėjęs istorikas J. Totoraitis nustatė, kad 1384-1402 m. yra aprašyti 4 iš Instenburgo (Įsruties) per Sūduvą ėję kryžiuočių keliai. Visi jie ėjo per Šešupę ir jos baseiną. „Yra vienas smulkiai aprašytas kelias iš Instenburgo per Prūsų vietas, per Liepuoną, Zelvo upelį (Zanila), tekantį į Širvintą, per Širvintą, Rausvę ir Šešupę, nuo kurios dar devynios mylios kelio, kur reikia devynių tiltų per Šešupę, per Sasną“.

Tai, atrodo, yra pirmas Sasnos upės, nuo kurios vardą ir gavo miestelis Sasnava, paminėjimas. Kalbininkas K. Būga rašo, kad „Sūduvos srities Sasna (upė) ir Sasnava (miestelis), kurioje šiandien gyvena lietuviai, laikytinos yra prūsiškais vardais. Sasnos (šalies) ir Sasn(i)o (gyventojo) vardo reikšmę išaiškina mums 1303 m. srities pilies vardas Sassenpile Tautvardis sasnis arba sasnas reiškia ,,kiškį, vok. Hase“. Pagal K. Būgą, 1263, 1268 m. istoriniai šaltiniai mini ir sritį, vadintą Sasna, buvusią tarp Liubavo ir Galindos, pietvakarinėse senosiose prūsų žemėse.

Sasnavos kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII amžiaus, kai miškuose išsikirtę aikšteles jose apsigyveno žmonės, pradėjo statyti būdas, nuo kurių vėliau kilo vietovardžių pavadinimai. XVIII amžiaus antroje pusėje ant Sasnos kranto dabartinio miestelio vietoje apsigyveno pirmieji gyventojai. „1775 m. Sasnavoje buvo 7 sodybos“ - tai pirmas Sasnavos kaimo paminėjimas. Seniausia seniūnijos gyvenvietė - Surgučių kaimas, minimas 1738 m. Prienų seniūnijos dvarų inventoriuje. Jame gyveno 5 šeimos. Šiame inventoriuje minimi ir į pietus nuo Sasnavos esantys Smilgių ir Raišupio kaimai. Smilgių kaime 1738 m. gyveno 3 šeimos, Raišupio kaime - 2. Kaimus iš visų pusių supo miškai. 

Po Sasnavos kaimo įsikūrimo gyventojų skaičius pamažu didėjo. Sasnava ir aplinkiniai kaimai administraciniu požiūriu priklausė Kvietiškio, esančio prie Marijampolės,  raktui, vėliau, iki Pirmojo pasaulinio karo - Kvietiškio valsčiui. 
Po Lenkijos-Lietuvos valstybės trečiojo padalijimo Sasnava, kaip Užnemunės dalis, priklausė Rytų Prūsijai, ji pažymėta ir 1795-1800 m. bei 1807 m. Prūsijos valdžios sudarytuose Užnemunės žemėlapiuose.  1807-1812 m. Sasnava, kaip ir visa Užnemunė, priklausė Prancūzijai, buvo Napoleono imperijos dalis. 1812 metais per dabartinę seniūniją į Rusiją žygiavo Napoleono armija, o po pralaimėjimo tų pačių metų pabaigoje imperatorius Napoleonas pašešupiu per Surgučių kaimą rogėmis bėgo atgal į Paryžių.

1817 metais Sasnavoje pastatyta graži medinė šešiakampė koplyčia, turėjusi baroko stiliaus elementų. Pastačius koplyčią, Sasnavos kaimas ėmė augti sparčiau nei aplinkiniai kaimeliai, o koplyčia vėliau išplėsta į bažnyčią. 1904 m. įkurta Sasnavos parapija, kūrėsi bažnytkaimis. 1905-1906 m. pastatyta Sasnavos klebonija, 1911 m. pradėta projektuoti nauja bažnyčia, kurios statybą sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. 

Caro valdžios, Spaudos draudimo metais dabartinės Sasnavos seniūnijos kaimuose aktyviai veikė daraktoriai ir knygnešiai. Žymiausias jų - sasnavietis Jonas Luobikis. 1887 m. Sasnavoje pradėjo veikti valdžios atidaryta rusiška pradžios mokykla, 1906 m. - parapijos biblioteka-skaitykla.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sasnava tapo to paties pavadinimo valsčiaus centru. 1928-1938 m. Sasnavoje pagal architekto E. A. Fryko projektą pastatyta didinga mūrinė bažnyčia. 1933 m. Sasnavoje pastatytas naujas dviejų aukštų pradžios mokyklos pastatas.

Sasnavos apylinkių žmonės aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Sasnavos ir Puskelnių ūkininkai dalyvavo 1935-ųjų metų valstiečių streike. Po Antrojo pasaulinio karo Sasnavos valsčiaus, (vėliau - apylinkė) kaimuose vyko ginkluotas antitarybinis pasipriešinimas okupantams. Čia veikė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai. Iš seniūnijos į Sibirą buvo ištremta apie 50 šeimų.

Įžymūs žmonės, kultūra

Nepriklausomos Lietuvos generolai J. Bulota, J. Grigaitis ir A. Gustaitis, žymus aviakonstruktorius, lėktuvų ANBO kūrėjas ir statytojas; kunigas, istorikas, kraštotyrininkas ir statybininkas J. Reitelaitis, mokytojas, I, II ir III Seimų narys, Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjas V. Galinis, dailininkas ir skulptorius P. Deltuva, filologas ir kunigas K. Ambrasas, Kovo 11-osios nepriklausomybės Akto signataras, istorikas ir rašytojas G. Ilgūnas, fizikos ir  matematikos mokslų daktaras D. Grabauskas, Sasnavoje gilų pėdsaką paliko ilgametis parapijos klebonas, bažnyčios statytojas kunigas S. Čėsna, paminėtinas savanoris, Lietuvos kariuomenės majoras K. Ramanauskas bei kiti.

Seniūnijoje veikia Sasnavos pagrindinė mokykla, 5 bibliotekos, 3 laisvalaikio salės, pašto skyrius, IĮ Onos Parplėnienės ambulatorija. Vykdant švietimo reformą, nesurinkus pakankamo moksleivių skaičiaus, nuo 2008-09-01 likviduotas Sasnavos vidurinės mokyklos Puskelnių skyrius, nuo 2009-09-01  Tautkaičių, Smilgių skyriai, nuo 2010-09-01 Sasnavos vidurinė mokykla tapo pagrindine mokykla, nuo 2012-09-01 Lygumų pagrindinė mokykla tapo Sasnavos pagrindinės mokyklos Lygumų pagrindinio ugdymo skyriumi. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Lygumų pagrindinio ugdymo skyriuje nebuvo suformuoti klasių komplektai ir nuo 2016 m. lapkričio 1 d. pertvarkant Marijampolės sav. Sasnavos pagrindinės mokyklos vidaus struktūrą, nutraukta Lygumų pagrindinio ugdymo skyriaus veikla.

2014 m. rugsėjo 1 d. Sasnavos pagrindinėje mokykloje įsteigta ikimokyklinė priešmokyklinio ugdymo grupė „Nykštukai“, kurią lanko 20 vaikų.

Seniūnijoje įkurtos ir veikia penkios kaimo bendruomenės: Gavaltuvos (2003-08-18) pirmininkas Justinas Kailius; Sasnavos (2003-11-28) pirmininkė Daiva Truncienė; Puskelnių (2005-05-20) pirmininkė Renata Čekaitienė; Tautkaičių (2006-08-24) pirmininkė Ramunė Žilinskienė; Smilgių (2009-12-01) pirmininkė Jūratė Utkevičienė.

2012 m. liepos 28 d. vyko Puskelnių kaimo 325 jubiliejaus paminėjimo šventė.
Puskelnių kaimas švęsdamas 325 metų sukaktį, pasiekė naują Lietuvos rekordą - sudarė ilgiausią trumpėmis (puskelnėmis) apsimovusių žmonių eilę. Su įvairiausio ilgio, spalvų ir modelių puskelnėmis šio kaimo pagrindinėje gatvelėje išsirikiavo 363 Puskelnių gyventojai ir jų svečiai.
2012 m. gruodžio mėn. po restauravimo  atidaryti Sasnavos bendruomenės namai.
2016 m. rugsėjo 11 dieną Sasnavos mokykla šventė 130 metų jubiliejų.

2016 m. rugsėjo 29 d. socialinio darbo 25-ųjų metinių proga VšĮ Sasnavos vaikų ir jaunimo gerovės centro „Židinys“ direktorė, Sasnavos labdaros fondo pirmininkė Elena Senkuvienė apdovanota Švento Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliu už svarų indėlį mažinant savivaldybės žmonių socialinę atskirtį.

Sasnavos seniūnija laimėjo I vietą Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos organizuotame konkurse 2015 m. „Geriausiai tradicijas puoselėjanti Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono seniūnija“.

Seniūnijoje veikiančios kaimo bendruomenės raginamos pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis ir gerinti gyvenimo kokybę kaime. 2004 m. Lietuvai įstojus į ES, startavo LEADER+ programa - aktyviausi kaimo žmonės, bendruomenės ir institucijos ėmė burtis į vietos veiklos grupes (VVG), kad galėtų gauti finansavimą mokymams, kaimo plėtros strategijai rengti ir sėkmės atveju-projektams įgyvendinti.

2006 m. rugpjūčio mėn. teritoriniu principu įregistruota  Sūduvos VVG atstovauja Kazlų Rūdos savivaldybės ir Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos kaimiškajai teritorijai. Pagal LEADER+ priemonės principus VVG teritorija turi apimti ne mažiau kaip 10 tūkst. gyventojų. Kazlų Rūdos kaimiškoje teritorijoje gyvena  ~  7500 gyventojų, todėl jiems reikėjo rasti partnerius. Į kvietimą atsiliepė ir grupės veikloje panoro dalyvauti Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Tautkaičių, Gavaltuvos, Puskelnių, Smilgių, Sasnavos bendruomenės ir Sasnavos seniūnija.

Svarbiausia  veiklos kryptis -  strategijos sukūrimas.  Nuo 2007 m. balandžio mėnesio Sūduvos VVG rengė strategiją. 2008 m. gruodžio mėn. Sūduvos VVG strategijos kūrimas baigtas, nepriklausomų ekspertų įvertinta net 95 balais.  Kartu su kaimo bendruomenių, verslo atstovais, socialiniais partneriais, seniūnija aktyviai dalyvauja Sūduvos VVG veikloje, viešinant ir įgyvendinant strategiją, rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas.

2015 m. spalio mėn. Sūduvos VVG parengė strategiją 2014-2020 metams. 2016-06-01 buvo patvirtinta Sūduvos VVG startegija "Verslių, bendruomeniškų ir aktyvių Sūduvos krašto gyventojų telkimas 2014-2020 metais". Ekspertai strategiją įvertino 100 balų, o jos įgyvendinimui skirta maksimali paramos suma - 1.365.162 Eur. Iš jų Sasnavos seniūnijos projektams 270.492 Eur, Kazlų Rūdos - 621.705 Eur. Žr.  Sūduvos VVG.

2015 m. Sūduvos seniūnų klubo teikimu Sasnavos seniūnijos seniūnė Nijolė Smilgienė apdovanota Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu už nuopelnus Sasnavos krašto žmonėms.

  • 2004 m. Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Sasnavos filiale atidarytas nemokamas viešojo interneto centras „Langas į ateitį“, kuris įsikūręs seniūnijos administraciniame pastate.
  • 2008 m. vyko viešojo informacijos centro (VIC) modernizavimas, gauti papildomai 2 kompiuteriai ir multifunkcinis įrenginys. Dabar vartotojams skirtos 4 kompiuterizuotos darbo vietos. 2009 m. Sasnavos biblioteka dalyvauja projekte „Bibliotekos pažangai“.
  • Įgyvendinant projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ nuo 2008 m. lapkričio 10 d. seniūnijos patalpose pajungtas šviesolaidinis ryšys.
  • Nuo 2003 m. Sasnavoje veikia vaikų dienos centras „Saulutė“, kurį lanko socialiai remtinų šeimų vaikai. 
  • 2008 m. sausio 11 d. Sasnavos labdaros fondas reorganizavo ir įsteigė Viešąją įstaigą Sasnavos vaiko dienos centrą, kurios pagrindinė veikla yra socialinių paslaugų teikimas, plėtra ir modernizavimas.
  • 1992 m. įkurtas Sasnavos labdaros fondas, vadovė E. Senkuvienė, bendradarbiaujantis su Nyderlandų fondu „Stichting Litouwen“ („Parama Lietuvai“). Labdaros fondo „Parama Lietuvai“ veikla vykdoma Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse.
  • 1998 m. įkurta Lietuvos ir Olandijos organizacija „Lietuvos jaunimas - Nyderlandai“.
  • 1950 m. įkurtas Tautkaičių klojimo teatras. 2001 m. įkurta klojimo teatro „Gegnė“ draugija, vadovė O. Miliauskienė.
  • 2015 m. išleista Tautkaičių  klojimo teatro 65-mečiui Aldonos Gudaitytės-Teiberienės ir Onos Kvietkauskaitės- Miliauskienės knyga „Tautkaičių kultūros kronika“.
  • 2002 m. pastatytas ir atidarytas  vienintelis naujas Lietuvoje klojimo teatras, jo iniciatorė ir vadovė O. Miliauskienė.
  • 1990 m. įkurtas Sasnavos mišrus vokalinis ansamblis, vadovė M. Grybienė. Daugelį metų šį ansamblį garsino jo dalyvis ir solistas Boleslovas Kubilius - „Sidabrinių balsų“ konkursų laureatas.
  • 1992 m. Sasnavoje įkurtas lėlių teatras, kuris nuo 1995 m. peraugo į dramos kolektyvą. 1999 m. iš vaikų dramos kolektyvo išaugo į vaikų ir jaunimo teatrą „Jaunuolynas“, respublikinių ir tarptautinių festivalių dalyvį. Režisierė O. Labutienė, scenografijos ir sceninių kostiumų kūrėja B. Labutytė. Nuo 2013 m. teatras tapo Sasnavos pagrindinės mokyklos ir laisvalaikio salės pasakos teatru „Jaunuolynas“, kuriam vadovauja Birutė Labutytė. Jai talkina renginių režisierė Loreta Dambrauskienė. Per 20 veiklos metų teatras pastatė 18 įvairių spektaklių, kurių dauguma nominuoti vaikų teatrų šventėse „Auksinis obuolys“, „Šimtakojis“ ir kt.
    1997 m. Sasnavoje įkurta visuomeninė organizacija, dabar asociacija „Kraštiečių stuba“, kuri buria Sasnavos seniūnijos gyventojus bei išeivius kultūriniam ir švietėjiškam darbui. Pirmoji vadovė – Ona Labutienė.
    Nuo 2012 m. asociacijai „Sasnavos kraštiečių stuba“ vadovauja renginių organizatorė Loreta Dambrauskienė.
    2004 m. su Olandų fondo „Parama Lietuvai“ pagalba Sasnavoje atidarytos dailiųjų amatų dirbtuvės, linų audimo ir technologijos muziejus.
  • 2005 m. Sasnavos 230-ies metų jubiliejaus proga išleista kraštiečio Gedimino Ilgūno knyga „Sasnava. Kraštas ir žmonės“.
  • 2005 m. dailininkas Rolandas Rimkūnas parengė Sasnavos herbo, vėliavos ir antspaudo etalonus.
  • 2013 m. išleista Edmundo Ganusausko knyga „Išėjęs į žygį“ apie kraštietį Gediminą Ilgūną.
  • Konkurse „Lietuvos kaimo spindulys 2007“ nominaciją „Kaimo policininkas“ pelnė Sasnavos policijos inspektorius  Romas Žebrauskas.
  • Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato konkurso „Saugiausia Marijampolės apskrities seniūnija 2010“ nugalėtoja tapo Sasnavos seniūnija.
  • Saulius Brusokas, Purviniškės k. - sunkiosios atletikos sporto meistras, daugkartinis Lietuvos ir Tarptautinių turnyrų nugalėtojas ir prizininkas:
    • 1994-1997 m. ištvermingiausias Lietuvos galiūnas;
    • 2003 m. Lietuvos galiūnų čempionatas 2 vieta;
    • 2003-2004 m. „Galiūno diržo“ laimėtojas;
    • 2005 m. ir 2008 m. Pasaulio komandinis galiūnų čempionatas 1 vieta;
    • 2006 m. Pasaulio komandinis galiūnų čempionatas 2 vieta;
    • 2007 m. Pasaulio galiūnų čempionatas 9 vieta;
    • 2007 m. Saulius Brusokas, kaip nusipelnęs marijampolietis, apdovanotas Šv. Jurgio statulėle - už pergales galiūnų sporte;
    • 2008 m. Europos galiūnų čempionatas 8 vieta;
    • 2012 m. turnyro „Pasaulio taurė“ 2 vieta;
    • 2012 m. Tarptautinio galiūnų turnyro nugalėtojas;
    • 2012-2013 m. Lietuvos galiūnų čempionato 3 vieta.

2015 m. birželio 20 d.  Sasnava minėjo jubiliejinę šventę – „Sasnavai 240 “. Žiūrėti ypatingi seniūnijos renginiai.          

2015 m. gegužės 30 d. Iškilmingame Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje, skirtame „Marijampolės dienų“ šventei „Marijampolė – Sūduvos širdis“ Sasnavos švč. Mergelės Marijos vardo parapijos klebonas, Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Arvydas Liepa buvo apdovanotas Švento Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliu už svarų indėlį į Sasnavos parapijos ir visos Vilkaviškio vyskupijos gyvenimą.

 

Paminklai ir lankytinos vietos
Neogotikinė Sasnavos šv. Mergelės Marijos bažnyčia baigta statyti 1938 metais. Projekto autorius - E. Frykas. Bažnyčia sumūryta iš raudonų plytų su gausiai puoštais fasadais. Sasnavos bažnyčia - viena didžiausių bei puošniausių sakralinių pastatų Užnemunėje. Sasnavos bažnyčioje yra dailės  paminklų.
Architektūrinis paminklas yra ir senoji Sasnavos klebonija, statyta 1905-1906 metais.

2004 m. Sasnavos parapija minėjo 100 metų sukaktį,  www.sasnavosparapija.lt. 2004-2005 m. restauruota ir gyventojų, bendruomenės poreikiams naudojama Sasnavos klebonija tapo jaukiais parapijos namais.

2003 m. išleista knyga „Sasnavos bažnyčios ir parapijos istorija“, autorė - miestelio gyventoja, Birutė Arlauskienė.

2011 m. gegužės 6 d. Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje, pašventinta atkurta senoji Sasnavos bažnyčia (statyta 1817 m., nugriauta 1952-1954 m.). 2008 m. vasario 8 d. buvo pašventintas šios Švč. M. Marijos Gimimo titulą turinčios bažnyčios kertinis akmuo. Atkurti architektūrinę, meninę vertę turinčią medinę aštuoniakampę bažnyčią (drauge su varpine, šventoriaus tvora etc.) remiantis išlikusia autentiška architektūrine, ikonografine medžiaga buvo sumanyta muziejuje formuojant XIX a. pab.-XX a. pradžios etnografinio miestelio ansamblį,  jame įrengiant turgaus aikštę, prekybininkų bei amatininkų namus, visuomeninius pastatus. Į atkurtą bažnyčią sugrįžo du iš trijų autentiški altoriai, klausyklos, suolai, kiti liturginiai reikmenys.

Lankytinos istorinės vietos: koplytstulpis knygnešiui J. Luobikiui ir jo bendražygiams Sasnavos mstl. (aut. I. Užkurnys), aviakonstruktoriaus A. Gustaičio tėviškė - Obelinės kaime, Lietuvos kariuomenės majoro K. Ramanausko, žuvusio 1920 m., kapas Sasnavos senosiose kapinėse, Nendrinių senkapis IX - XII a., Tautkaičių klojimo teatras „Gegnė“ Dženčialaukos k.

2010 m. liepos 3 d. Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ vadovė Ona Miliauskienė apdovanota Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu už ilgametę kultūrinę veiklą ir Sūduvos krašto mėgėjų teatro tradicijų puoselėjimą.

2014 metų gegužės mėn. Tautkaičių laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatorė, klojimo teatro draugijos „Gegnė“ vadovė, ilgametė kultūros darbuotoja Ona Miliauskienė apdovanota M. K. Čiurlionio fondo nominacija „Sūduvos šviesuolis - krašto globėjas“.

Paminklas Raišupio k. pastatytas buvusioje J. Karčiausko sodyboje 1947 m. liepos 30 d. per susišaudymą su Marijampolės aps. MGB skyriaus karine-čekistine grupe ir MGB vidaus kariuomenės 287-ojo šaulių pulko kareiviais žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vado Juozo Stanaičio-Liūto ir partizanų Vinco Bridžiaus-Žaibo, Viktoro Lelešiaus-Jovaro, Kazimiero Mykolaičio-Lakūno, Vytauto Mykolaičio-Aido, Jono Popieros-Šalmo atminimui. Autorius Vytautas Akelaitis. Atidengtas 1991 m. liepos 28 d.

2013-12-05 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras valstybės lėšomis pastatė Atminimo ženklą 1945 m. birželio 10 d. Aukštosios k. žuvusiems Geležinio vilko rinktinės partizanams bei jų rėmėjams atminti. Atminimo ženklo iniciatorius Romas Rusteika.

Netoli Sasnavos esančiame aerodrome vyksta Marijampolės parašiutininkų klubo, vadovas A. Danilaitis, sportinės varžybos, aviacijos šventės, www.marizone.lt.

2013 m. vasario 16 d. Marijampolės aeroklubo, Sasnavos aerodromo viršininkas Alvydas Danilaitis apdovanotas Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu už aviacijos ir parašiutų sporto populiarinimą Sūduvos krašte.

Sasnavos seniūnijoje yra keletas pavyzdingai tvarkomų sodybų - savivaldybės, apskrities ar net Respublikos gražiausių sodybų konkursų nugalėtojų. Reikėtų paminėti sodybas: Birutės ir Saliamono Tamošiūnų, Puskelnių k., Elenos ir Valdo Senkų, Kuzų k., Alginos ir Justino Seliokų, Tautkaičių k., Aušros ir Remigijaus Uleckų, Gavaltuvos k., Irmos ir Remigijus Eidukevičių, Sasnavos mstl., Jolantos ir Arūno Vaičiūnų, Gavaltuvos k.

Sasnavos seniūnijos Nedėldaržio kaime prie Šilakojo miško yra Miglų slėnis, kurį kuria Editos Lei pseudonimu prisistatanti lėlininkė Edita Lepšienė.


Verslas

Žemės ir miškų ūkis, maisto produktų perdirbimas, automobilių remontas, mažmeninė prekyba, krovinių pervežimas - tokia veikla užsiima Sasnavos seniūnijos gyventojai. Seniūnijoje yra 8 prekybos įmonės, 4 degalinės, mėsos perdirbimo įmonė UAB „KAISA&KO“ Bitikų k., krovinių pervežimo įmonė UAB „Avansas“ Klevinių k., mediena-medienos gaminiai UAB „Auminga“ Puskelnių k., veikia pramogų centras Sasnavos miestelyje.

Kaimuose populiarūs amatai: molio lipdymo - keramikė Asta  Strašauskienė, Smilgių k., medžio drožinėjimo - drožėjas Arūnas Vizbara, Puskelnių k., tautodailininkas  Klemensas Kvainauskas, Lapiškių k. Klemensas Kvainauskas nuo1998 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus narys, respublikinių ir tarptautinių parodų dalyvis, prizinių vietų laimėtojas.

Seniūnijoje aktyviai ūkininkauja 367 ūkininkai. Dauguma jų yra smulkūs ir vidutiniai. Vystoma ekologinių ūkių veikla:

  • Aistra Baltrušaitienė, Topeliškių k., juodųjų serbentų auginimas;
  • Artur Borm, Smalinyčios k., pieninių ožkų auginimas;
  • Ieva Ramančiuckaitė, Surgučių k., juodųjų serbentų ir šaltalankių auginimas;
  • Laimutė Žemantauskaitė, Sasnavos mstl., uogininkystė

Vilija ir Algirdas Žemaičiai 2011 m. konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2011“ nugalėtojai, už ekologinio ūkio puoselėjimą.

Ūkininkaujantys pagal programą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“:

  • Vitas Ališauskas, Pavengliskos k., uogininkystė;
  • Martynas Baltrušaitis, Barštinės k., uogininkystė;

Netradicinių augalų auginimas:

  • Vytelių auginimas ir pynimas – Gediminas Burčikas, Brastos k.;
  • Vaistažolių – Liudmila Vasiliauskienė, Klevinių k.;
  • Putinų  – Algirdas Žemaitis, Surgučių k.;
  • Vytelių  – Ingrida Brazauskienė (Brastos k.), Aurimas Kurtinaitis (Sasnavos mstl.), Gerda Budrevičienė (Barsukinės k.);
  • Šilauogių ir pluoštinių kanapių  – Dangirutė Kazakevičienė, Gavaltuvos k.;
  • Pluoštinių kanapių  – Augenija Justina Kuncevičienė, Sasnavos mstl.;
  • Šermukšnių  – Eduardas Rusteika, Brastos k.;
  • Sausmedžių  – Viktoras Uldrikas, Sasnavos mstl.

Sėkmingai sekasi stambesnių ūkių ūkininkams: Jonui Kurtinaičiui (283 ha), Valdui Senkui (176 ha), Giedriui Gabrevičiui (211 ha), Juozui Kairiui (151 ha), Remigijui Šalaševičiui (130 ha), Giedriui Aleknavičiui (114 ha), Dainiui Jarumbavičiui (102 ha).

Apdovanoti Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu:

  • 2014 m. Jonas Kurtinaitis, už pažangų ūkininkavimą ir labdaringą veiklą
  • 2015 m. Valdas Senkus, už pavyzdingą ūkininkavimą

Išlikę žemės ūkio bendrovės: Smilgių, Sasnavos, Tautkaičių.


Seniūnijos teritorijos vietovės
  • Aukštosios k.
  • Avižinės k.
  • Balemolės k.
  • Barsukinės k.
  • Barštinės k.
  • Bebruliškės k.
  • Beržinbūdės k.
  • Bitikų k.
  • Brastos k.
  • Būdviečių k.
  • Čisavos k.
  • Čystos Būdos k.
  • Čiuiniškės k.
  • Didžiosios Trakiškės k. 
  • Dženčialaukos k.
  • Elniakalnio k.
  • Gavaltuvos k.
  • Gelumbiškių k.
  • Išdagėlių k.
  • Kantališkių k.
  • Kazliškių k.
  • Klevinės k.
  • Klevinių k.
  • Klevinkalnio k.
  • Kuzų k.
  • Lapiškių k.
  • Lygumų k.
  • Mačiuliškių k.
  • Molupio k.
  • Navasodų k.
  • Nedėldaržio k.
  • Nendrinių k.
  • Nuoragėlių k.
  • Obelinės k.
  • Ožnugarių k.
  • Pagelumbiškio k.
  • Pagirėlių k.
  • Pakeliškės k.
  • Paraišupio k.
  • Pasienių k.
  • Pavengliskos k.
  • Prigražiškės k.
  • Puodžiškės k.
  • Purviniškės k.
  • Puskelnėlių k.
  • Puskelnių k.
  • Raišupio k.
  • Rudiškių k.
  • Sasnavos mstl.
  • Smalinyčios k.
  • Smilgių k.
  • Surgučių k.
  • Svirnaviečių k.
  • Tautkaičių k.
  • Topeliškių k.
  • Trakinės k.
  • Uosupėlio k.
  • Valčiuvos k.
  • Varnabūdės k.
  • Vinčų geležinkelio stotis
  • Voveriškių k.

 

Vykdant Marijampolės savivaldybės tarybos 2009-06-29 sprendimą Nr.1-846 „Dėl gyvenamosios vietovės Vinčų geležinkelio stoties gyventojų apklausos skelbimo, apklausos komisijos sudarymo ir Vinčų geležinkelio stoties gyventojų apklausos tvarkos patvirtinimo“ 2009 m. rugpjūčio 17 d. atlikta Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Vinčų geležinkelio stoties gyventojų apklausa dėl Vinčų geležinkelio stoties pavadinimo keitimo į Vinčų kaimo pavadinimą.

Apklausoje dalyvavę vietos gyventojai (100 proc.) pritarė Vinčų geležinkelio stoties pavadinimo keitimui į Vinčų kaimo pavadinimą.

Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 1-936 „Dėl seniūnaitijų sudarymo Marijampolės savivaldybės seniūnijose“ sudarytos  Sasnavos seniūnijos aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių 6 seniūnaitijos:

  • Sasnavos seniūnaitija- Bitikų k., Brastos k., Barštinės k., Barsukinės k., Čisavos k., Kantališkių k., Klevinkalnio k., Kazliškių k., Klevinių k., Kuzų k., Molupio k., Nuoragėlių k., Purviniškės k., Pavengliskos k., Pagirėlių k., Sasnavos mstl., Surgučių k.;
  • Tautkaičių seniūnaitija- Dženčialaukos k., Lapiškių k., Paraišupio k., Pasienių k., Rudiškių k., Svirnaviečių k., Tautkaičių k., Topeliškių k., Voveriškių k.;
  • Puskelnių seniūnaitija- Būdviečių k., Puskelnėlių k., Puskelnių k.;
  • Gavaltuvos seniūnaitija - Bebruliškės k., Didžiosios Trakiškės k., Mažosios Trakiškės k., Čiuiniškės k., Čystos Būdos k., Gavaltuvos k., Lygumų k., Nedėldaržio k., Nendrinių k., Ožnugarių k., Prigražiškės k., Pakeliškės k., Vinčų geležinkelio stotis;
  • Smilgių seniūnaitija - Smilgių k., Avižinės k., Aukštosios k., Gelumbiškių k., Navasodų k., Pagelumbiškio k., Raišupio k., Uosupėlio k.;
  • Klevinės seniūnaitija - Beržinbūdės k., Balemolės k., Klevinės k., Mačiuliškių k., Obelinės k., Smalinyčios k., Varnabūdės k.

Sasnavos seniūnijoje išrinkti seniūnaičiai:

  1. 2017 m. kovo 30 d. Tautkaičių seniūnaitijos  seniūnaičiu išrinktas Jaunutis Skirka, gyv. Sasnavos sen. Tautkaičių k. Alytaus g. 7;
  2. 2017 m. balandžio 6 d. Smilgių seniūnaitijos  seniūnaite išrinkta Dana Vasiliauskienė, gyv. Sasnavos sen. Smilgių k. Aušros g.17;
  3. 2017 m. balandžio 7 d. Klevinės seniūnaitijos seniūnaičiu išrinktas Virgaudas Sakalauskas, gyv. Sasnavos sen. Smalinyčios k.;
  4. 2017 m. balandžio 8 d. Puskelnių seniūnaitijos seniūnaičiu išrinktas Virginijus Jonavičius, gyv.  Sasnavos sen. Puskelnių k. Beržų g. 4;
  5. 2017 m. balandžio 11 d. Gavaltuvos seniūnaitijos seniūnaite išrinkta Aida Varnaitienė, gyv. Sasnavos  sen. Gavaltuvos k. Šešupės g. 5;
  6. 2017 m. gegužės 11 d. Sasnavos seniūnaitijos seniūnaite išrinkta Renata Mažeikienė, gyv. Sasnavos sen. Sasnavos mstl. Mechanizatorių g.7.



 


  

 Paskutinis atnaujinimas: 2017-05-23 14:40:35
Pradžia
 
Marijampolės savivaldybės administracija
68307 Marijampolė, J.Basanavičiaus a. 1
Tel.: (8 343) 90 011, 90 003
El. p. administracija@marijampole.lt
Biudžetinė įstaiga
Juridinių asmenų registras
Įstaigos kodas 188769113
©  Marijampolės savivaldybės administracija
Sukurta Europos Sąjungos lėšomis
Viršelyje J. Basanavičiaus aikštė. Nuotrauka K. Linkevičiaus