Marijampolės savivaldybė - Maršrutai

2017-06-29; 14:07 val.
Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
Spausdinti
Kontaktai (sąrašas) Teisės aktų paieška Paslaugos Renginiai Turizmas Seniūnijos







Naujienų prenumerata

Naujienos el. paštu

 RSS
klausimas_bot



Lankytojų statistika 2010-12-20
Iš viso apsilankė: 12469970
Šiandien apsilankė: 2018
Dabar naršo: 100



Pradžia > Turizmas
Maršrutai

Kultūros paveldo objektai ir lankytinos vietos

Marijampolės miestas pasižymi savitu, įdomiu istoriniu ir architektūriniu palikimu. Išlikusios paveldo vertybės mena senąją miesto kultūrą.

Mažoji Bazilika (Bažnyčios g.1)
klasicistinė, pagrindinis fasadas imponuoja neobarokinėmis formomis, trinavė, pastatyta 1824 m. Jos bokštai tapo ryškiu akcentu ne tik mieste, bet ir apylinkių kraštovaizdyje. Bazilikoje saugoma 13 dailės vertybių, įrašytų į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą: tai palaimintojo arkivyskupo J.Matulaičio epitafija (aut. J.Zikaras), medalionas su popiežių portretais (aut. P.Rimša), paveikslas „Šv.Jeronimas" (XIX a. pradžia), paveikslo „Šv Antanas" aptaisas, arnotas (XVIII a.) ir t.t. Mažosios Bazilikos koplyčioje 1934 m. perlaidoti arkivyskupo J.Matulaičio palaikai.

Marijonų kongregacijos Lietuvos šv.Jurgio provincijos vienuolynas (J.Bendoriaus g.3)
klasicistinių formų, stačiakampio plano, statytas 1792-1795 m. Fasadų išorė lakoniška, pasižyminti ritmiškai išdėstytais stačiakampiais langais. Pagrindinės lauko durys papuoštos trikampės formos portalais. Langų angas juosia įvairaus profilio apvadai. Vienuolyne saugomi grafienės P.Ščiukaitės-Butlerienės ir Marijonų generolo S.Papčinskio paveikslai. 1992-1999 m. pagal architektės S.Mickevičienės parengtą projektą atlikti perdangos, stogo, fasadų ir kiti pastato restauravimo darbai. 1999 m. jame pastatyta medinė palaimintojo arkivyskupo J.Matulaičio skulptūra.

Marijonų mokykla (J.Bendoriaus g.7)
Pastatas „plytų" stiliaus istorizmo laikotarpio, pastatytas 1923 m. Nepriklausomos Lietuvos metais dirbo istorikas, kun.dr.prof. J.Totoraitis, parašęs „Sūduvos Suvalkijos istoriją". Po statinio restauravimo 2000 m. atkurta Marijonų mokykla.

Pastatas (J.Bendoriaus g.2),
turintis klasicizmo formų, pastatytas XIX a. pradžioje. Name gyveno kompozitorius J.Bendorius. 

Namas (Bažnyčios g.19a),
vienas seniausių medinės architektūros statinių, pastatytas XIX a. pabaigoje. Jame gyveno advokatas N.Putramentas, rašytojas V.Mykolaitis-Putinas. Pagal architektės R.Žukauskienės parengtą projektą 1993 m. pastatas restauruotas.

Pastatas (Bažnyčios g.19)
funkcionalizmo stiliaus, simetriškos ir raiškios architektūros, pastatytas 1936-1938 m. Buvusieji apskrities ligoninės rūmai.

Namas (Bažnyčios g. 23)
1902-1914 m. jame gyveno varpininkas, Lietuvos Respublikos prezidentas K.Grinius. Statinys restauruotas 1997 m. pagal architektės S.Mickevičienės parengtą projektą. Šiuo metu jame veikia Lietuvos Prezidento K.Griniaus muziejaus memorialinis muziejus.
Pastatas (Bažnyčios g.42)
turi klasicizmo ir modernizmo formų, pastatytas 1777m. Šiame name nuo 1777 m. veikė pirmoji parapinė mokykla.

Pastatas (Bažnyčios g.48)
savo formomis yra būdingas XX a. pradžios medinės architektūros pavyzdys. Tarpukario metais jame įsikūrė Nekaltai pradėtosios Šv.Mergelės Marijos vargdienių seserų vienuolija. Sovietmečiu atliktų rekonstrukcijų metu statinys sužalotas. Restauruotas 1994m. pagal architektės M.Borisevičiūtės parengtą projektą.

Šv.Vincento Pauliečio bažnyčia (Vytauto g.31A)
įsikūrusi buvusioje stačiatikių cerkvėje. Tai vienavė, vienbokštė, eklektinė, pastatyta 1888 m. Uždaryta 1944 m., sunaikinti altoriai, paveikslai, vėliau įrengtas archyvas. Pagal architekto V.Medelio parengtą projektą1990-1999 m. atlikti bokšto varpinės ir stogo dangos, perdangų, angų, kitų bažnyčios elementų pakeitimo, restauravimo ir aplinkos tvarkymo darbai. Skulptūrinė grupė „Pieta" (skulptorius J.Narušis) atidengta 2000 m.

Evangelikų liuteronų bažnyčia (Kauno g.11),
vienavė, su bokštu, romantizmo laikotarpio, pastatyta 1835-1841 m. Projekto autorius K.Kaminskis ir S.Kozlovskis. Ji 1985-1995 m. restauruota pagal architekto A.Lukoševičiaus parengtą projektą. Interjero projekto autoriai architektė L.Tumynienė ir architektas G.Vieversys.

Rygiškių Jono gimnazija (Kauno g.5),
klasicistinių formų, pastatyta 1870 m. Joje mokėsi žymūs tautinio atgimimo veikėjai: P.Arminas-Trupinėlis, V.Kudirka, V.Pietaris, V.Šlekys, M.Akelaitis; Nepriklausomybės akto signatarai: J.Basanavičius., Pr.Dovydaitis, J.Staugaitis, P.Klimas, S.Banaitis, J.Vailokaitis; rašytojai, publicistai: A.Kriščiukaitis-Aišbė, J.Mačys-Kėkštas, P.Mašiotas, Pr.Vaičaitis, K.Boruta, V.Mykolaitis-Putinas, M.Šalčius; mokslininkai: dr.prof.J.Jablonskis, dr.prof.A.J.Greimas, dr.prof.A.Nemura, dr.prof.B.Abraitis, dr.prof.B.Sideravičius, dr.prof.G.Česnys, prof.P.Katilius, prof.J.Venskevičius; dailininkai: V.Ciplijauskas, J,Kvederavičius, skulptoriai: V.Kašuba, P.Velioniškis, P.Aleksandravičius, J.Penčyla; pedagogai: J.Ambrazevičius(Brazaitis), M.Krikščiūnas; karininkai: generolas ltn.J.Stanaitis, generolas S.Raštikis, generolas J.Juodišius, generolas J.Kubilius, pulkininkas A.Gustaitis; dvasininkai: arkiv.J.Matulaitis-Matulevičius, kun.dr.J.Totoraitis, vysk.dr.P.Bučys, vysk.V.Brizgys, kun.A.Civinskas, kun.J.Vailokaitis; raudonojo teroro aukos: direktorius K.Jokantas, direktorius A.Daniliauskas, „Žiburio" gimnazijos direktorius V.Vizgirda, prof V.Vilkaitis, mokytojai-J.Čiuta, V.Barzdžius, J.Rainys, L.Stempickaitė-Daniliauskienė, kunigai: J.Petrika, J.Dabrila, V.Balsys, gimnazijos mokiniai, nužudyti NKGB Tuskulėnų dvaro parke 1944-1947 m., V.Baronas, V.Bekampis, A.Žukauskas, A.Gustaitis, žuvę mokiniai-partizanai S.Bubnys-Gusaras, K.Naginionis-Tauras, B.Petrauskas-Šarūnas; fašistinio teroro aukos gimnazijos direktoriai: A.Januševičius ir Z.Masaitis.

Pastatas (Kauno g.16),
romantizmo laikotarpio, statytas XIX a. pradžioje. Cariniais metais veikė paštas, nuo 1919 m. realinės gimnazijos bendrabutis. Jame lankėsi rašytoja J.Žemaitė-Žymantienė, advokatas A.Bulota, poetas V.Montvila.

Šv.Trejybės cerkvė (P.Armino g.38)
yra vienavė, raudonų ir geltonų plytų,su mediniu bokštu, pastatyta 1884 m. Architektė S.Mickevičienė parengė cerkvės restauravimo projektą. Objekto savininkė - pravoslavų Jelizavietos brolija.

Geležinkelio stotis (Soties g.2)
statyta 1923-1924 m., pasižymi moderno stiliaus architektūra. Projekto autorius - inžinierius E.Frykas. Pastatas raudonų plytų mūro su tinkuotų dalių intarpais. Moderną atspindi fasadų dekoras (aptakių formų atikai ir frontonai, langus juosiančios juostos bei interjerų apdaila). Stotis dviejų aukštų su vandentiekio bokštu centre ir prišlietais vienaaukščiais bagažinės ir administracinių patalpų tūriais šiaurės pusėje. Istorinius architektūrinius tyrimus ir stoties restauravimo projektą parengė architektė M.Borisevičiūtė. Interjero projekto autorė architektė G.Jarmalienė. 1994-1997 m. atlikti stoties fasadų, perdangos, stogo ir interjero restauravimo darbai. Atkurta planinė struktūra, restauruoti mediniai paneliai, durys, autentiškos keraminių plytelių grindys. Taip pat įgyvendinti E.Fryko frontonų dekoro elementai, kurie buvo parengti 1923 m.projekte.

Sinagoga (P.Butlerienės g.5)
yra eklektikos stiliaus, istorizmo laikotarpiui būdingų architektūros formų, pastatyta 1870 m. Mūrinė, tinkuota, dviejų aukštų su rūsiu, dvišlaičiu stogu, dengtu čerpėmis. Pagrindinis fasadas simetriškas su išryškinta vidurine dalimi, išskirta piliastrais su įdubom. Langai išdėstyti 2 aukštais: apatiniai - stačiakampiai, viršutiniai užbaigti smailiomis arkomis, viduriniai langai suporinti ir sujungti bendra arkine niša. Frontono nišoje - simbolinis toros motyvas. Fasadai dekoruoti dantyta frizo juosta, iškiliomis tinko rozetėmis. 1985 m. pastatą pritaikant inžinierių namams (projekto autorius architektas V.Kličius), atlikta rekonstrukcija, salėje įrengtos medinių klijuotų konstrukcijų lubos.

Pastatas (Vytauto g.19),
mūrinis dviejų aukštų, keturšlaičiu stogu, turi modernizmo elementų, pastatytas pagal inžinieriaus J.Dragašiaus projektą 1933 m. Sovietmečiu veikė NKVD, NKGB būstinė. Rūsyje išlikę kalinimo kameros. Čia nužudyti A.Sabaitytė, A.Rinkevičiūtė, P.Rinkevičiūtė, D.Juraitytė, G.Račylaitė, V.Žalnierukynas, V.Mirijauskas, S.Vizbaraitė ir daugelis kitų žmonių.

Pastatas (Vytauto g.25),
vienas seniausių išlikusių originalios architektūros medinių pastatų mieste, pastatytas XIX a. pabaigoje. Tai stačiakampio plano, stambių formų, vieno aukšto su mansarda, turintis puošybos elementų statinys. Lauko sienos iš rąstų, apkaltų lentomis. Pagrindiniame fasade aukštas didelių lauko akmenų tinkuotas cokolis. Pastatą perėmus Vilkaviškio vyskupijos kurijai, nuo 1994-1998 m. jame atlikti fasadų, perdangų, stogo ir interjero restauravimo darbai. Restauravimo projekto autorė architektė S.Mickevičienė.

Pastatas (Vytauto g.26)
yra stačiakampio pailgo plano, dviejų aukštų su rūsiu ir aukšteliu, simetriškos kompozicijos pastatytas 1931 m. pagal inžinieriaus J.Dragašiaus projektą. Pagrindinis fasadas simetriškos konstrukcijos, ją išryškina virš įėjimo lakoniškų formų portalas. Tai gydytojo V.Bagdono namas; nuo 1941 m. įsikūrė vokiečių komendantūra, o 1944-1953 m. NKVD-NKGB būstinė. Sovietmečiu jame įrengtos kalinimo, kankinimo kameros. Čia nužudyti žmonės užkasti sklypo teritorijoje ir Ramybės parke.

Pastatas (Vytauto g.29),
istorizmo laikotarpio, turintis neoklasicizmo stiliaus elementų, mūrinis, dviejų aukštų, pastatytas XIX a. pabaigoje. Pagrindinį ir galinį fasadus skaido tarpaukšinės frizinės juostos, fasado pirmas aukštas rustuotas, jį puošia piliastrai ir karnizas, o antro aukšto langus - apvadai ir tiesūs sanderikai. Planinė struktūra stačiakampė. Pagal architektės V.Naumavičienės parengtą projektą numatoma atkurti anfiladinį patalpų išdėstymą, nišomis atžymėti buvusių rūsių langelių vietas, atkurti balkoną su metaliniu ažūriniu turėklu. Carinės Rusijos metais jame veikė apygardos teismas, vėliau teismo rūmai.

Pastatas (Vytauto g.31),
turintis klasicizmo bruožų, pastatytas XIX a. viduryje. Jame buvo įsikūrusi apskrities valdyba, dabar Kraštotyros muziejus.

Pastatas (Vytauto g.45)
yra „plytų" stiliaus, vyrauja neoklasicistinės formos, pastatytas XX a. pradžioje. Buvę carinės Rusijos armijos karininkų namai. Mokytojų seminarija įkurta 1919 m., o šalia jos 1929 m. direktoriaus F.Tiešio iniciatyva pasodintas parkas. Sunaikinus šiaurinę parko dalį, 1944 m. įrengti sovietinių karių kapai.

Pastatas (Vytauto g.47),
modernizuotų neoklasicistinių formų, pastatytas 1926 m. Projekto autorius inžinierius J.Dragašius. Tarpukario metais veikė mokytojų seminarija ir mergaičių gimnazija. Čia mokėsi žymūs žmonės: rašytojai K.Boruta, A.Matutis-Matulevičius, filosofas P.Dielininkaitis, Tauro apygardos partizanų vadas A.Grybinas.

Statinių kompleksas (Vytauto g.72)

yra istorizmo laikotarpio, pastatytas XIX a. pabaigoje. Jame dislokavosi caro armijos Dono pėstininkų pulkas, tarpukario metais Lietuvos kariuomenės LK Vytenio 9-asis pėstininkų pulkas, o sovietmečiu - desantininkai. Nepriklausomybės metu pastatytą LK Vytenio paminklą ir „Geležinio vilko" skulptūrą 1944 m. nugriovė sovietiniai okupantai. Žuvusiems generolo J.Plechavičiaus vietinės rinktinės kariams atminti 1998 m. pastatytas lauko akmenų paminklas. Šiuo metu statinių komplekse įsikūręs Lietuvo kariuomenės Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalijonas.
Namas (P.Armino g.1)
raudonų plytų mūro puošybos, pastatytas 1933 m. Sovietinis NKVD, NKGB 1944 m. įrengė operatyvinio tardymo štabą. Čia buvo atvežami ypatingi tardomieji - mirtininkai. Nužudytus žmones užkasdavo Jevonio upelio pakrantėje ar žvyro duobėse prie Varpo g.

Pastatas (P.Armino g.2),
funkcionalizmo stiliaus, turi modernizmo elementų, statytas 1939-1940 m. Buvusi šv. archangelo Mykolo parapijos salė, dabar įsikūręs Municipalinis dramos teatras.

Pastatas (P.Armino g.27)
yra raiškios ir simetriškos architektūros, modernizmo stiliaus, pastatytas 1934 m. Projekto autorius inžinierius J.Dragašius. Buvusi P.Armino pradžios mokykla, dabar įsikūrusi Dailės mokykla.

Cukraus fabriko pastatų (P.Armino g.65)
raudonų plytų mūro puošybos kompleksas pastatytas 1931 m. Projektavo ir statė firma „P.Markūnas ir Brat". Statiniai funkcionalizmo stiliaus, yra ketvirto dešimtmečio europietiškos pramoninės architektūros pavyzdys.

Kvietiškio buvęs dvaras (P.Armino g.92)
įkurtas grafo M.Butlerio 1717 m. Jį sudarė mediniai daro rūmai, 3 klojimai, 2 klėtys, 3 tvartai, bravoras, grūdų magazinas, vežiminė, vandens ir vėjo malūnai, plytinė. Iš dvaro į bažnyčią ir vienuolyną 1758 m. ėjo kelias, vadinamas rožančkeliu. Jis grafienės P.Ščiukaitės-Butlerienės nurodymu buvo apsodintas liepomis. 1807 m. Kvietiškyje apsistojo Napoleono armijos maršalas M.Nėjus. Dvaro laukuose 1831 m. įvyko didelis mūšis tarp Lietuvos sukilėlių ir caro kariuomenės. Daugiau kaip 50 žuvusių sukilėlių buvo palaidoti Liepų sode, per 100 - parapijos kapinėse, 100 - šventoriuje. Kvietiškio dvaras XIX a. vid. priklausė O.Sapiegienei, po 1863 m. sukilimo caras jį padovanojo grafui Bergui, Lenkijos karalystės vietininkui. Švč. Mergelės Marijos vargdienių seserų vienuolija 1921 m. dvare atidarė žemesniąją žemės ūkio mokyklą ir atnaujino parką. Išparceliavus 1922 m. Kvietiškio dvarą, 122 ha žemės skirta miestui išplėsti ir savanorių žemės valdoms. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Parke daug liepų, klevų, ąžuolų, uosių, eglių ir kitų vertingų medžių.

Pastatas (P.Kriaučiūno g.17),
modernizmo stiliaus, pastatytas 1934 m. pagal architekto V.Landsbergio-Žemkalnio projektą. Buvę kunigų senelių namai. Sovietmečiu veikė NKVD, NKGB. Čia nužudyti P.Šipaila, A.Vaišnora, A.Marčiukaitis, V.Mikalauskas, S.Čiuplys ir kiti. Dabar įsikūrusi Vilkaviškio vyskupijos kurija.

Pastatas (V.Kudirkos g.51),
neoklasicizmo formų, pastatytas 1933 m. pagal inžinieriaus J.Dragašiaus projektą. Buvusi valsčiaus savivaldybė. Name 1944-1953 m. veikė NKVD, NKGB liaudies gynėjų būstinė.

Pastatas (Kauno g.29),
neoklasicizmo formų, pastatytas 1938 m. pagal inžinieriaus J.Dragašiaus projektą. Sovietmečiu įsikūrė NKVD, NKGB. Namo rūsyje išliko kalinimo kameros. Čia nužudyti O.Straigytė, P.Nemura, A.Sideravičius.

Kapinės (P.Armino g.38A)
įkurtos 1872 m. Išlikę kapų kompleksai:
  • Lietuvos karių-savanorių, žuvusių 1919-1920 m. dėl Lietuvos nepriklausomybės kapai. Palaidoti 65 kariai: Vyties kryžiaus ordino kavalierius vyr.leitenantas L.Jonaitis, DK Vytenio 9 pėstininkų pulko vadas pulkininkas A.Svylas, kapelionas kun. M.Petrauskas ir kiti.
  • Pirmojo pasaulinio karo žuvusių vokiečių karių kapai. Sovietmečiu dalinai sunaikinti, išliko 17 betono kryželių.
  • Marijonų kongregacijos Lietuvos šv.Jurgio provincijos vienuolių kapai: palaidoti kun.dr.J.Totoraitis, Žemaičių vyskupas P.Karevičius, Tauro apygardos partizanų įkūrėjas A.Ylius, poetas kun.J.Tilvytis-Žalvarnis ir t.t.
  • Nekalto prasidėjimo Šv.Mergelės Marijos kongregacijos vargdienių seselių vienuolių kapai. Palaidota vienuolijos įkūrėja P.Uogintaitė ir kt.
  • Katalikių sesučių vienuolijos kapai: palaidota įkūrėja E.Bendoravičiūtė ir kt.
  • Evangelikų liuteronų kapai iš dalies sunaikinti.
  • Sovietų armijos karių, žuvusių Antrojo pasaulinio karo metais kapai.

Kapinėse palaidota daug žymių žmonių: tautinio atgimimo žadintojas P.Arminas-Trupinėlis, rašytoja J.Žemaitė, knygnešiai: J.Akelaitis, J.Bliūdžius, J.Kazakevičius, A.Matulaitis, J.Senkus ir kt., visuomenės veikėjas V.Enziulaitis, vaistininkas V.Bartlingas, burmistras J.Maurukas, šachmatų teoretikas K.Stalioraitis, muzikai: K.Gurevičius ir J.Kamaitis, A.Šmulkštys, nepriklausomybės gynėjas R.Juknevičius ir t.t.

Kapinės (Vytauto g.72)
Vokiečiai 1941 09 01 sušaudė apie 5090 žydų ir kitų tautybių žmonių.

Sovietinio teroro aukų kapai (Varpo g.)
Čia buvo užkasami 1944-1953 m. nukankinti žmonės. Pagal architekto V.Medelio projektą 1990 m. pastatyti atminimo koplytstulpiai, įrengtas Ramybės parkas, kuriame pasodinta įvairių veislių medžių ir krūmų. Skulptūrų autorius J.Dulinskas.

Tauro apygardos partizanų kapai (Tylioji g.)
Palaidoti partizanai, žuvę už Lietuvos laisvę 1944-1955 m.; Tauro apygardos vadai ir štabo darbuotojai Z.Drunga, L.Treinys, V.Navickas ir kt., Žalgirio, Geležinio Vilko ir Vytauto rinktinių partizanai. Koplytėlė pastatyta 1994 m. pagal architekto R.Vyšniausko projektą. Skulptūrų autorius B.Vyšniauskas.

Žydų senosios kapinės (Šaulių g.)
įkurtos XIX a. Sovietmečiu buvo apleistos ir naikinamos. Antkapių neišliko. Paminklinis akmuo pastatytas 1991 m.

Žydų senosios kapinės (Vilkaviškio g.)
Jose buvo laidojama 1918-1941 m., sovietiniais metais apleistos. Išlikę antkapiniai paminklai. Paminklinis akmuo pastatytas 1991 m.

Kapinės (Vytauto g.45)
Jose palaidoti sovietų armijos kariai, žuvę Antrojo pasaulinio karo metais.

Kapinės (Bažnyčios g.3)
Mažosios Bazilikos šventoriuje palaidotas Marijonų vienuolyno generolas kun.V.Senkus, arkivyskupas L.Pavilonis ir kiti kunigai bei 1831 m. sukilėliai.


Įžymūs kraštovaizdžiai

Vytauto Didžiojo parkas -
vienas žymiausių kraštovaizdžių miesto centre, geometrinių formų, klasicistiniais principais suformuotas 1875-1890 m. Plotas - 2,78 ha. Dabar jame auga apie 600 želdinių (10 rūšių vietinių medžių, 15 rūšių introdukuotų), iš kurių vertingiausia baltoji tuopa (aukštis 24 m, liemens apimtis 6,3 m). Be liepų, kaštonų, baltųjų gluosnių, maumedžių ir uosių, kurie susodinti grupėmis arba alėjomis, parke auga 5 ąžuolai (pavadinti Vilniaus, Jaunosios Lietuvos, Prezidento A.Smetonos, Spaudos, Klaipėdos vardais), baltosios robinijos, vinkšnos, karpotieji beržai, pušis, paprastasis pūslenis ir kitų veislių medžių ir krūmų. Sovietmečiu parke sunaikintos mažosios architektūros vertybės: Vytauto Didžiojo vartai, dekoratyvus tiltelis, tvora ir kt.

Kumelionių piliakalnis ir senovės gyvenvietė
išlikęs Šešupės ir Uosupėlio santakoje, Šešupės kairiajame, Uosupėlio dešiniajame krante. Plotas - 2,2 ha. Archeologiniai radiniai (žalvarinis įvijinis karolių fragmentas, žalvarinės juostelės, antkaklis, apyrankės, kaulinis adiklis, geležinės strėlės fragmentas, lipdytų puodų šukės, gintaro žaliavos gabalėlis, įvairių grūdų: žirnių, vikių, pupų ir kt.) datuojami I a.pr.Kr.-XI a. rasti 1968 ir 1947 m. piliakalnio ir senovės gyvenvietės tyrimų metu. Piliakalnis apaugęs krūmais, senovės gyvenvietė apsodinta medžiais.

Meškučių piliakalnis ir senovės gyvenvietė
išsidėstę kairiajame Šešupės krante. Plotas - 0,74 ha. Archeologinių kasinėjimų 1967 ir 1975 m. metu rasta lipdytos keramikos, akmenų grindinių, apdegusio molio, puodų šukių, verpstelės fragmentas ir kitų radinių. Senovės gyvenvietėje pasodinta želdinių.

Varnupių piliakalnis
Šiaurinėje piliakalnio pusėje Amalvos pelkė, kurios pakraščiu iškastas kanalas, iš kitų pusių supa laukai. Piliakalnis įrengtas buvusio ežero (dabar pelkės) krante esančioje kalvoje. Piliakalnio šlaitai statūs - 10-12 m aukščio. Pietinis šlaitas kiek žemesnis. Viršuje yra 38 m ilgio šiaurės-vakarų - pietryčių kryptimi ir 32 m pločio aikštelė, kuri iš visų pusių apjuosta pylimu. Pylimas aukščiausias pietiniame pakraštyje, siekia 2,5 -3 m aukštį.
Pasakojama, kad per pelkes nuo piliakalnio rytų kryptimi, Šakališkių piliakalnio link ėjęs iš žemių ir akmenų padarytas pylimas, sunaikintas melioracijos metu.
Per I pasaulinį karą piliakalnyje iškasti bunkeriai, o per II - apkasai. Aikštelės viduryje lobių ieškotojų iškasta duobė.
0,2 km į pietvakarius yra akmuo su iškalta pasaga, vadinamas Patkaviniu.
 
Šakališkių piliakalnis su gyvenviete
Piliakalnį iš rytų riboja kanalizuotas Šlavantos upelis, užpelkėjusi žemuma, iš pietų ir vakarų prieina laukai, kur yra piliakalnio gyvenvietė.
Piliakalnis - tai atskira lygumoje kylanti balno formos kalva. Šlaitai statūs, apie 10 m aukščio. Viršuje yra 25 m ilgio ir 15 m pločio aikštelė. Jos šiaurrytiniame gale 3 m , o pietvakariniame - 2 m aukščio pylimas.Žemėjantys 1 m aukščio pylimo galai apjuosia visą aikštelę.
Į pietus nuo piliakalnio yra apie 1 ha ploto sodybvietė, kuri ryškiai išsiskiria tamsesnės spalvos kultūriniu sluoksniu.Čia dirvos paviršiuje rasta lipdytos, brūkšniuotos, grublėtos ir gnaibytos keramikos.
Pašešupio parkas ir slėnis
išsidėstęs dešiniajame Šešupės krante (Degučiai). Plotas - 26,31 ha. Parkas pasodintas tarpukario metais ir 1977-1987 m. Jame vyrauja vietinių veislių želdiniai: liepos, uosiai, klevai, ąžuolai, beržai, alksniai, eglės ir įvairių rūšių krūmai. Dabar parke auga apie 10 tūkst. medžių ir dekoratyvinių krūmų. Šešupės pakrantėje įrengti pasivaikščiojimo takai.

Marijampolės marios
1974 m. išsiliejo užtvenkus prie Kvietiškio Šešupę. Abipus Šešupės pasodintas 50,97 ha parkas, kuriame auga apie 80 tūkst. vietinių ir introdukuotų rūšių medžių bei krūmų.

Poezijos parkas
įrengtas 1987 m. Jevonio ir Šešupės santakoje. Plotas - 4,36 ha. Jame pastatyta skulptūra „Šešupė", dekoratyvūs tilteliai ir suoleliai bei fontanai, pasodintas draugystės ąžuolas. Dabar jame auga apie 100 įvairių veislių medžių ir krūmų. Be liepų, kaštonų, beržų, kurie susodinti grupėmis arba eilėmis, jame žaliuoja gluosnių, vinkšnų, uosių, ąžuolų ir kitų medžių bei krūmų.

Šešupės upė ir slėniai -
žymiausios gamtos vertybės. Išlikę Jevonio, Jevonėlio ir Girstupio upelių fragmentai, bevardis upelis prie Tarpučių gatvės ir jo slėnis.

Vertingų medžių masyvai ir grupės
auga Mažosios Bazilikos šventoriuje, Marijonų vienuolyno ir buvusios parapijos salės bei užtvankos prie Bažnyčios g. teritorijoje, Rygiškių Jono gimnazijos valdose, centrinėse kapinėse prie P.Armino g., buvusių kapinių prie A.Civinsko g. sklype, šv.Vincento Pauliečio bažnyčios šventoriuje, buvusiame advokato J.Buloto namo sklype, Ramybės parke prie Varpo g., geležinkelio stoties skvere ir t.t


  

 Paskutinis atnaujinimas: 2011-09-23 13:14:40
Pradžia
 
Marijampolės savivaldybės administracija
68307 Marijampolė, J.Basanavičiaus a. 1
Tel.: (8 343) 90 011, 90 003
El. p. administracija@marijampole.lt
Biudžetinė įstaiga
Juridinių asmenų registras
Įstaigos kodas 188769113
©  Marijampolės savivaldybės administracija
Sukurta Europos Sąjungos lėšomis
Viršelyje J. Basanavičiaus aikštė. Nuotrauka K. Linkevičiaus