Marijampolės savivaldybė - Marijampolės seniūnija

2017-08-24; 9:58 val.
Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
Spausdinti
Kontaktai (sąrašas) Teisės aktų paieška Paslaugos Renginiai Turizmas Seniūnijos







Naujienų prenumerata

Naujienos el. paštu

 RSS
klausimas_bot



Lankytojų statistika 2010-12-20
Iš viso apsilankė: 12928678
Šiandien apsilankė: 2480
Dabar naršo: 146


Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
31010203040506
07080910111213
14151617181920
21222324252627
28293031010203
Rugpjūtis
    2017     

Pradžia > Seniūnijos
Marijampolės seniūnija

Seniūnijos centras įsikūręs Marijampolės mieste, kuris į seniūnijos teritoriją neįeina. Seniūnijoje yra 72 gyvenamosios vietovės. Didesnės iš jų - Patašinė (965 gyventojai), Trakiškiai (647 gyventojai), Baraginė (643 gyventojai), Meškučiai (520 gyventojų), Kumelionys (502 gyventojai), Skaisčiūnai (473 gyventojai), Balsupiai (452 gyventojai), Valavičiai (364 gyventojai), Igliškėliai (354 gyventojai), Triobiškiai (289 gyventojai). Iš viso Marijampolės seniūnijoje yra 6,8 tūkst. gyventojų.
Seniūnijos plotas - 18722 ha, iš jų 138,7 ha užima miškai, 15692,1 ha - žemės ūkio naudmenos, 288,7 - vandenys ir kitos paskirties plotai.

Seniūnas - Juozas Milius

Seniūnijos adresas
Marijampolė, Lietuvininkų g. 18
Tel./faks.  (8 343)  50 628
El. paštas marijampoles.sen@marijampole.lt

Geografija ir gamta
Marijampolės seniūnija - bene viena ilgiausių savivaldybėje. Vakarinė jos dalis ribojasi su Vilkaviškio rajonu, o rytinė su Igliaukos seniūnija. Per seniūniją eina keliai Kybartai-Vilnius ir Marijampolė-Kalvarija bei geležinkelis Kaunas-Alytus, taip pat automagistralė „Via Baltica", planuojama tiesti europinės vėžės geležinkelis Šeštokai-Kaunas.
Per seniūniją teka Šešupė, į ją įteka Sūduonia ir Gulbinas. Pietrytinėje seniūnijos dalyje plyti Amalvos pelkė - botaninis-zoologinis draustinis. Ši pelkė susidarė užžėlus ledyninės kilmės ežerui. Iš jo dabar telikęs šiaurės rytinėje pelkės dalyje esantis Amalvos ežeras - seklus ir sunkai prieinamas. Į Amalvą įteka Širvantos upė.
Prie Balsupių, užtvenkus Rausvę, tyvuliuoja nemažas tvenkinys (18,4 ha). Be šio dar yra 4 mažesni tvenkiniai Valavičiuose, Pasūduonėje ir Igliškėliuose.

Istorija
Pasak Akiro-Biržio, „prieš karą (Pirmąjį pasaulinį - past.), rusų valdymo laikais, Marijampolės valsčiaus visai nebuvo". Dalis apylinkės gyventojų priklausė Kvietiškio, kita dalis - Šunskų gminai. Vėliau, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, gminos buvo reorganizuotos į Kvietiškio ir Šunskų valsčius, kurie 1931 m. buvo sujungti. Naujasis Marijampolės valsčius užėmė 19153,98 ha žemės ir apie 2000 ha valstybinio miško plotą. Jame gyveno apie 10000 žmonių.
Po Antrojo pasaulinio karo egzistavo Marijampolės ir Igliškėlių valsčiai, kurie vėliau buvo reorganizuoti į daug smulkių apylinkių. 1960 m. apylinkės buvo stambinamos ir dabartinėje seniūnijoje liko tik dvi - Trakiškių ir Meškučių. Jos sujungtos 1988 metais.
4 km. į vakarus nuo Igliškėlių seniau būta Javaravo dvaro. Šiame dvare buvo ir gminos centras, vėliau persikėlęs į Igliškėlius. 1918 m. Igliškėliuose įsteigtas valsčius dar vadinosi Javaravo dvaru. Jau 1871 m. Igliškėliuose buvo pradžios mokykla, kurią 1918 m. laikė 85 mokiniai. 1920 m. prie pat Igliškėlių, Patilčiuose, įsteigta nauja parapija. 1923 m. Igliškėliuose buvo 35 sodybos ir 238 gyventojai, o 1959 m. 235. Pokario metais apylinkėse aktyviai veikė Lietuvos partizanai.
Patašinės kaime 1923 m. buvo 40 ūkių ir 286 gyventojai. 1940 m. čia buvo įsteigta parapija, kuriai priklausė 10 didelių kaimų. Pastatyta ir nedidelė bažnytėlė, tačiau po Antrojo pasaulinio karo ji konfiskuota.
Balsupių kaimas pirmą kartą paminėtas Laukeniškių bažnyčios metrikuose 1632 m. Per kaimą teka Balsės upelis (Rausvės intakas), iš kurio pavadinimo kildinamas ir kaimo pavadinimas. Archeologinių tyrinėjimų metu (1994 m.) nustatyta, kad Balsupiai jau 1680-1700 m. turėjo savo kapinaites. 1910 metais Balsupiuose atidaryta pradinė mokykla, o 1914 m. - Marijampolės ūkininkų draugijos skyrius. 1950 m. čia atidarytas klubas - seklyčia, 1951 m. - biblioteka. 1965 m. Balsupiuose pastatyta gyvenvietė.
Baraginės kaimas minimas 1783 m., kai Vilniaus vyskupas Ignacijus Masalskis priskyrė jį naujai įkurtai Marijampolės parapijai. Kaimo vardas kildinamas nuo kažkada čia tekėjusio Beragio upelio.

Įžymūs žmonės, kultūra
Balsupiuose yra gimę broliai Bielskai: knygnešys Vincas ir kunigas profesorius Pijus. Jie 1940 m. V.Bielskaus sodyboje paslėpė Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą, kurio, vėliau, deja, nepavyko rasti.
Iš šio krašto kilę ir redaktorius, mokytojas, Steigiamojo Seimo narys V.Natkevičius bei vyskupas P.Brazys.
Baraginės apylinkėse gimė pedagogikos mokslų profesorius K.Žukauskas bei „Titaniko" katastrofoje paskendęs kunigas J.Montvila.
Iš Patašinės apylinkių kilę: istorikas, kanauninkas A.Steponaitis, pulkininkas A.Poškevičius, Igliškėlių apylinkėse gimė generolas J.Bulota, advokatas A.Bulota. Kurį laiką Igliškėliuose gyveno ir pradžios mokyklą baigė prelatas M.Krupavičius.
Seniūnijoje yra 4 paštai, 13 autobusų stotelių, 1 hipodromas, 2 geležinkelio stotelės. Seniūnijoje veikia: 6 pradinės mokyklos, 4 pagrindinės mokyklos, 7 bibliotekos, 5 medicinos punktai, 13 parduotuvių, 2 kavinės, 3 kultūros namai, 1 vaikų darželis, 3 bažnyčios (Patilčių, Patašinės ir Skardupių).

Paminklai ir lankytinos vietos
Balsupių kaime yra akmens amžiaus stovykla - archeologijos paminklas. Čia rastas raginis kaltelis, dalis žeberklo, akmens kirvukas. Netoli nuo šios vietos yra dar vienas archeologijas paminklas - akmuo su žmogaus pėdos įspaudu ir įvairiais ženklais.
Yra ir istorijos paminklų. Senosiose Meškučių kapinėse dar 1930 m. pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam. Balsupių kaime 1998 m. atidengtas paminklas ir broliams Bielskams.
Istorijos paminklai yra ir Skardupių bažnyčia bei klebonija, kurioje po Antrojo pasaulinio karo veikė Lietuvos „Tauro" apygardos štabas.
Marijampoliečiai gausiai renkasi į SP UAB „Marijampolės žirgynas" vykstančias varžybas bei šventes.
Seniūnijoje taip pat yra ir pavyzdingai tvarkomų sodybų, respublikinių gražiausių sodybų konkursų dalyvių nugalėtojų. Minėtinos Izabelės ir Antano Žvingilų sodyba Baraginėje bei Irenos ir Kazimiero Vaitukaičių sodyba Pietarių kaime.

Verslas
Seniūnijoje vyrauja žemės ir miškų ūkio, keraminių dirbinių gamybos ir gyventojų aptarnavimo verslai.
Seniūnijoje yra 7 žemės ūkio bendrovės: GULBINO, KUKTŲ, PAVASARIO, SUVALIKJOS, VALAVIČIŲ, VEGETARAS, MEŠKUČIŲ. Stambesnieji ūkininkai - K.Akelis, G.Kereiša, A.Tamošaitis, B.Pačkauskas, R.Varanienė, P.Šmulkštys, P.Skamaročius.
1999 m. pabaigoje Aleksandravo kaime atidarytos 2 pirmosios Verslo kaimelio įmonės, kurių statybą finansavo Italijos verslininkai. Vienoje įmonėje bus remontuojami krovininiai automobiliai, antroje ruošiamasi gaminti senovinio stiliaus baldus. Italų verslininkai į abi įmones investavo daugiau kaip 2,5 mln. litų. Iš visi kaimelyje numatyta pastatyti 10 įmonių ir sukurti apie 500 darbo vietų.

Seniūnijos gyvenamosios vietovės

  • Adomiškių k.
  • Aleksandravo k.
  • Bajarskų k.
  • Balsupių k.
  • Bankavos k.
  • Baraginės k.
  • Bieliūniškių k.
  • Bukonių k.
  • Čiuoderiškių k.
  • Dambavos k.
  • Dambraukos k.
  • Dambuvkos k.
  • Dybakalnio k.
  • Geležinių k.
  • Grabavos k.
  • Gudinės k.
  • Gulbiniškių k.
  • Igliškėlių k.
  • Igliškėlių mstl.
  • Kancavos k.
  • Karalenkės k
  • Kermušinės k
  • Kirmėlinės k.
  • Kižių k.
  • Kuktiškių k.
  • Kuktų k.
  • Kumelionių k.
  • Medeliškių k.
  • Meškėnų k.
  • Meškučių k.
  • Mikalinės k.
  • Milčiškių k.
  • Nendriniškių k.
  • Ožkasvilių k.
  • Pabaigų k.
  • Pacentų k.
  • Paikiškių k.
  • Pajiesio k.
  • Paluobiškių k.
  • Panausupio k.
  • Pasūduonės k.
  • Patašinės k.
  • Patilčių k.
  • Pazenkavos k.
  • Pietarių k.
  • Putriškių k.
  • Pridotkų k.
  • Ringovėlės k.
  • Rudiškių k.
  • Siberijos k.
  • Skaisčiūnų k.
  • Skardupių k.
  • Skriaudučio k.
  • Steiniškių k.
  • Steponiškių k.
  • Svetlicos k.
  • Širvydų k.
  • Turgalaukio k.
  • Trakiškių k.
  • Triobiškių k.
  • Ungurinės k.
  • Uosinės k.
  • Uosupio k.
  • Užkirčių k.
  • Užupių k.
  • Valavičių k.
  • Vidgirių k.
  • Zuikiškių k.
  • Žydronių k.

 

Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr.1-936 „Dėl seniūnaitijų sudarymo Marijampolės savivaldybės seniūnijose“ sudarytos Marijampolės seniūnijos aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių 10 seniūnaitijų:

  1. Valavičių seniūnaitija– Valavičių k., Širvydų k., Siberijos k., Vidgirių k.,  Pasūduonio k.
  2. Svetlicos seniūnaitija– Svetlicos k., Gulbiniškių k., Turgalaukio k., Skardupių k., Pacentų k.
  3. Meškučių seniūnaitija– Meškučių k., Ungurinės k.
  4. Kumelionių seniūnaitija– Kumelionių k., Ungurinės k.
  5. Balsupių seniūnaitija– Balsupių k., Steiniškių k., Milčiškių k., Ožkasvilių k., Užkirčių k., Žydronių k.
  6. Skaisčiūnų seniūnaitija– Skaisčiūnų k., Pabaigų k., Mikalinės k., Uosupio k., Paikiškių k.
  7. Baraginės seniūnaitija– Baraginės k., Pietarių k., Adomiškių k., Kuktiškių k., Rudiškių k., Aleksandravo k., Dambraukos k., Medeliškių k., Kižių k., Užupių k., Skriaudučio k., Kuktų k., Geležinių k., Zuikiškių k., Čiuoderiškių k., Nendriniškių k.
  8. Trakiškių seniūnaitija– Trakiškių k., Steponiškių k., Kirmėlinės k., Triobiškių k., Dybkalnio k.
  9. Patašinės seniūnaitija– Patašinės k., Meškėnų k., Uosinės k., Panausupio k., Bukonių k., Putriškių k., Paluobiškių k.
  10. Igliškėlių seniūnaitija – Igliškėlių k., Kancavos k., Ringovėlės k., Kermušinės k., Gudinės k., Bieliūniškių k., Bajarskų k., Bankavos k., Dambuvkos k., Pridotkų k., Patilčių k., Dambavos k., Pajiesio k., Padzenkavos k., Grabavos k.


  

 Paskutinis atnaujinimas: 2014-12-22 17:05:43
Pradžia
 
Marijampolės savivaldybės administracija
68307 Marijampolė, J.Basanavičiaus a. 1
Tel.: (8 343) 90 011, 90 003
El. p. administracija@marijampole.lt
Biudžetinė įstaiga
Juridinių asmenų registras
Įstaigos kodas 188769113
©  Marijampolės savivaldybės administracija
Sukurta Europos Sąjungos lėšomis
Viršelyje J. Basanavičiaus aikštė. Nuotrauka K. Linkevičiaus