2017-03-24; 0:01 val.
Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
Spausdinti
Kontaktai (sąrašas) Teisės aktų paieška Paslaugos Renginiai Turizmas Seniūnijos









Naujienų prenumerata

Naujienos el. paštu

 RSS
klausimas_bot

Lankytojų statistika 2010-12-20
Iš viso apsilankė: 11938462
Šiandien apsilankė: 8592
Dabar naršo: 72



Naujienos. Aktualijos. Skelbimai
Kad kūrenama krosnis nesukeltų gaisro

Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, pernai dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei gedimų Marijamploės, Kalvarijos bei Kazlų Rūdos savivaldybėse kilo 11 gaisrų. Nuo 2017 metų pradžios – ugniagesiam teko gesinti jau 4 tokius gaisrus. Gaisrai dažniausiai kyla dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, dėl iš jos iškritusių žarijų ar degančių malkų. Be to, kartais pamirštama, kad negalima palikti besikūrenančios krosnies be priežiūros, ypač jeigu namuose lieka mažamečių vaikų.

Marijampolės APGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai, lankydamiesi gyventojų būstuose, ragina žmones laiku pasirūpinti krosnių ir dūmtraukių saugumu. Gaisrinės saugos taisyklėse nurodoma, kad dūmtraukius ir krosnis būtina patikrinti ir valyti prieš kūrenimo sezono pradžią, o vėliau tai daryti reikia ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Deja, net pagal taisyklėse nurodomą dūmtraukių priežiūros periodiškumą prižiūrint šildymo įrenginius ir dūmtraukius, kartais dėl jų kyla gaisrai. Jei kūrenate dažnai ir ilgai (ypač aktualu esant žemai minusinei temperatūrai), jei šildymo įrenginys ir dūmtraukis yra senos statybos ir naudojate drėgnas arba spygliuočių medžių malkas, dūmtraukį derėtų valyti dažniau.

Pasak inspektorių, kad dūmtraukis prašosi priežiūros, rodo suprastėjusi trauka. Be to, tamsiu paros metu galima pastebėti iš dūmtraukio kartu su dūmais išlekiančių ir degančių suodžių daleles. Nors pastaruoju metu prekybininkai siūlo įvairią dūmtraukių priežiūros įrangą (kurią naudojant net nebūtina žiemos metu ropštis ant slidaus stogo, o dūmtraukį išvalyti galima pro jo apačioje esančias dureles), visgi patikimiausia kreiptis pagalbos į specialistus, kurie atlieka dūmtraukių valymo ir šildymo įrenginių remonto darbus ir užtikrina atliktų darbų kokybę.  

Inspektoriai pažymi, kad gaisrai individualiuose gyvenamuosiuose namuose padažnėja spustelėjus didesniam šaltukui ar pakilus stipresniam gūsingam vėjui, o pavojingiausias abiejų gamtinių reiškinių derinys: „Pūstelėjus stipresniam vėjo gūsiui, dūmtraukiuose dažnai susidaro slėgis ir šilto oro ir dūmų srautas grįžta atgal į šildymo įrenginį. Ir tada krosnis tarsi „atrajodama“ į patalpą pūsteli dūmus, kartais ir su pakuroje esančiais pelenais ar žarijomis. Jei dūmtraukis nesandarus (ypač nedažnai lankomose palėpėse ir pan.) – dūmų srautas su smulkiais degimo produktais prasiveržia ir pro dūmtraukio tarpus. Jeigu tuo metu patalpoje nėra žmonių, o prie pakuros sukrautos malkos ar džiovinami kiti degūs daiktai – nelaimės tikimybė labai didelė.“

Kad kūrenama krosnis nesukeltų gaisro, pakanka dviejų sąlygų: teisingai ją įrengti ir saugiai eksploatuoti. Krosnį reikia kurti 2-3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos. Baigti kūrenti rekomenduojama ne vėliau kaip 2 valandos prieš išeinant iš namų. Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos, pakuros durelės turi būti tvarkingai uždarytos. Negalima kišti į krosnį malkų, kurios ilgesnės už pakurą. Pavojinga šalia krosnies statyti baldus, laikyti įvairius daiktus. Arčiau nei 1 metro atstumu nuo krosnies esantys daiktai gali įkaisti ir užsidegti. Prie pakuros laikomos malkų atsargos taip pat gali užsiliepsnoti. Negalima įkurti krosnies lengvai užsiliepsnojančiais ar degiais skysčiais (žibalu, benzinu) – gali užsidegti žmogaus drabužiai ir šalia esantys daiktai. Baigti kūrenti krosnį reikia ne vėliau kaip 2 valandos prieš einant miegoti.

Krosnis pavojinga ne tik dėl atviros liepsnos. Jeigu krosnies sklendė uždaryta, o kuras dar nėra visiškai sudegęs, dėl deguonies stygiaus susidaro labai nuodingos dujos – anglies monoksidas, arba smalkės. Smalkės yra bespalvės, beskonės ir bekvapės. Jeigu smalkių koncentracija ore yra didelė, per kelias minutes žmogų gali apimti snaudulys, jis gali netekti sąmonės. Neretai gaisruose žuvę žmonės būna randami lovose, nepabudę iš miego. Todėl per anksti uždaryti krosnies sklendę, ypač nakčiai, labai pavojinga.

Derėtų žinoti, kad žmonių gyvybę nuo gaisro ir klastingų smalkių žudančio poveikio gali apsaugoti autonominiai dūmų ir smalkių detektoriai. Dūmų detektorius informuos patalpoje esančius žmones garsiniu signalu vos tik atsiradus dūmams, o autonominis smalkių jutiklis garsinį signalą paskleis smalkių koncentracijai patalpoje pasiekus pavojingą ribą.

Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijos



Atgal
 
Spausdinimo versija

Archyvas

Laukiame dalykiškų komentarų, konstruktyvių pasiūlymų parašytų lietuviškomis raidėmis.
Keiktis, įžeidinėti - negražu, Jums tai garbės nedaro.

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
komentarų nėra
Pradžia
 
Marijampolės savivaldybės administracija
68307 Marijampolė, J.Basanavičiaus a. 1
Tel.: (8 343) 90 011, 90 003
El. p. administracija@marijampole.lt
Biudžetinė įstaiga
Juridinių asmenų registras
Įstaigos kodas 188769113
©  Marijampolės savivaldybės administracija
Sukurta Europos Sąjungos lėšomis
Viršelyje J. Basanavičiaus aikštė. Nuotrauka K. Linkevičiaus